Antroji Europos sinodinio kelio aptarimo diena (vAJ)
 
 

2023 m. vasario 7 d.

Antroji Europos sinodinio kelio aptarimo diena prasidëjo ðv. Miðiomis, kurioms vadovavo kard. Marc Quellet. Komentuodamas Evangelijà apie fariziejø bandymà savo naudai aiðkinti Dievo Ástatymà, kardinolas atkreipë dëmesá á tai, jog ir Baþnyèioje pasitaiko atvejø, kuomet Vieðpaties þodþiais þavimasi, taèiau pagal juos negyvenama. Ðis áspëjimas svarbus ir sinodiniu keliui einanèiai Dievo tautai.

Susirinkusieji toliau klausësi praneðimø ið ávairiø kraðtø, tarp kuriø buvo iðklausyti ir delegatai ið Lietuvos. Vysk. Algirdas Jurevièius praneðime paþymëjo, kad „Sinodinis kelias buvo labai naudingas siekiant gilesnës tikinèiøjø bendrystës. Pasisakyme buvo iðskirtos ðios temos:

a) Saugoti Katalikø Baþnyèios tapatybæ. Vyrauja nuogàstavimas, kad Baþnyèios mokymas gali bûti pakeistas, o nuodëmës sàvoka – devalvuota, t. y. Baþnyèia raginama priimti nusidëjëlius nereikalaujant ið jø atgailos ir atsivertimo. Tokios Baþnyèios paveikslas neatitinka Kristaus minties, nes Vieðpats su visais bendravo, taèiau Evangelijà pradëjo skelbti kviesdamas á atsivertimà. Negalime pamirðti ir Evangelijos pagal Jonà ðeðtojo skyriaus pabaigos, kuomet Jëzus leido nuo jo pasitraukti tiems, kuriems sunku buvo priimti Jo þodþius apie Eucharistijà. Baþnyèios atvirumà suprantu taip: ji visus priima, visiems pristato dieviðkàjá mokslà ir kvieèia á atsivertimà. Tuo paèiu Baþnyèia nesistengia dirbtinëmis priemonëmis po savo palapine iðlaikyti tø, kuriems tas nepriimtina. Ji tiesiog palieka laisvæ nuo jos atsiskirti, taèiau kaip rûpestinga Motina visuomet laukia gráþtanèiø savo vaikø.

b) Dël klerikalizmo sàvokos naudojimo. Labai neatsargu ir trumparegiðka hierarchus negatyvia prasme vadinti klerikalais, nes tuo Baþnyèia pjauna ðakà, ant kurios pati sëdi. Juk nëra normalu rodyti neðvarius apatinius ir skøstis, kokie jie neðvarûs. Reikia juos skalbti! Nesveika situacija atsispindi ir paðaukimø skaièiaus maþëjime. Nors konstatuojama, kad kunigø maþëja, taèiau nekalbama apie efektyvios paðaukimø sielovados paieðkas. Bûtinai turime svarstyti apie kunigystës groþá Baþnyèioje, nes neturëdami kunigø neturësime ir sinodinës Baþnyèios.

c) Sinodalumo teologijos trûkumas. Kalbame apie sinodinæ Baþnyèià, taèiau pasigendama gilesnës sinodalumo teologijos. Tikiuosi, kad ateinantis sinodas duos postûmá sinodalumo teologijos atsiradimui. Parapijose susikûrusios sinodinio kelio grupës galëtø tapti Baþnyèià atnaujinanèiø procesø ir naujø ákvëpimø vieta. Sinodinis dvasingumas yra toks, kuris priima skirtumus ir skatina harmonijà. Nors kalbama apie sinodalumà kaip Baþnyèios buvimo bûdà (modus vivendi), taèiau egzistuoja baimë, kad ið Visuotinës Baþnyèios netaptume fragmentuota Baþnyèia.

d) Dvasinës áþvalgos (discernimento) apibrëþimas. Sinodinio kelio dokumentuose daug kalbama apie áþvalgà (discernimento), taèiau labai trûksta platesnio áþvalgos meno iðaiðkinimo. Suprantama, kad jëzuitiðko dvasingumo iðugdytiems tikintiesiems tai ne problema, taèiau parapijos þmonëms ðis dvasinës áþvalgos menas yra beveik nepaþástamas. Tad siûlyèiau, kad posinodiniame dokumente bûtø skyrius, iðsamiai aptariantis discernimento procesà.“

Vaida Spangelevièiûtë – Kneiþienë pasisakyme didþiausià dëmesá skyrë gyvo asmeninio santykio su Vieðpaèiu Jëzumi Kristumi reikðmingumui. Ji kalbëjo:

„Noriu ávardinti tris punktus, aktualius Lietuvai:
1) Lietuvoje vis dar gajus posovietinis palikimas. Mûsø krikðèioniðkajame tikëjime yra daug tradicionalizmo, jauèiamas gyvos ir asmeninës Jëzaus patirties poreikis. Turint galvoje Ad gentes modelá, mums kartais trûksta pirmosios, o kartais net ir antrosios jo dalies. Stengiamës atvesti þmones á Baþnyèià prie sakramentø, bet mums trûksta krikðèioniðkojo liudijimo, Dievo meilës ir kerigminës þinios patirties. Dël to daugelyje parapijø Baþnyèia neiðgyvenama kaip gyva bendruomenë, bet tik kaip institucija, kurios centre lieka ne Jëzus, ne asmeninis susitikimas su Juo, o tik kai kurie tradicijos elementai ir kartais - kunigas ar kitas vadovas.

2) Vis dar trûksta ne tik gyvosios bendruomenës patirties, bet ir sveiko kunigø bei pasaulieèiø bendradarbiavimo. Nuo Nepriklausomybës atkûrimo laikø ávyko daug pokyèiø, daug pasaulieèiø ásitraukë á Baþnyèios tarnystæ, taèiau abiem pusëms vis dar trûksta pasitikëjimo. Kai kurie parapijø kunigai vis dar nëra pakankamai atviri priimti pasaulieèiø iniciatyvas tiek tarnystës, tiek ir bendradarbiavimo priimant sprendimus. Kartais pasigendama tarnaujanèiojo Jëzaus supratimo, bûtent kad Jis ateina tarnauti, o ne tik vadovauti... Pasaulieèiams vis dar trûksta dràsos ir supratimo, kad uþ Baþnyèios misijà esame atsakingi visi; kunigas yra bendruomenës vadovas, o ne statula ant pjedestalo, esanti toli nuo mûsø. Lietuvoje vyko diskusijos apie tai, kaip galëtume padëti vieni kitiems augti savo paðaukime, dovanomis ir santykiu su Kristumi.

3) Lietuvoje moterø kunigystës tema nëra labai aktuali, taèiau daug diskutavome apie moterø dalyvavimà priimant sprendimus, taip pat ieðkojome bûdø, kaip aktyviau átraukti ir vyrus á Baþnyèios gyvenimà. Tegul Ðventoji Dvasia mus veda!“

Popietinëje sesijoje buvo iðreikðtas artumas Turkijos bei Sirijos þmonëms, sukrëstiems didþiulio þemës drebëjimo. Du Katalikø Baþnyèios atstovai ið Turkijos dëkojo uþ iðreikðtà uþuojautà ir pasirengimà padëti ðvelninant þemës drebëjimo padarinius. Intensyvià klausymosi, diskusijø grupelëse ir iðvadø apibendrinimo dienà vainikavo vakaro malda, kuriai vadovavo Ukrainos graikø apeigø katalikø dvasininkai.

Susirinkimo darbà galima stebëti gyvai: https://prague.synod2023.org/en/live-streaming-2/

Vysk. Algirdo Jurevièiaus informacija

 
 
   
 
     
© 1998-2002, 2003-2005, 2006-2020 Katalikø interneto tarnyba, info@kit.lt